sprigt

sprìgt interj. 1. J.JabI, NdŽ, DŽ cvakt (sudavimui, spriegimui žymėti): Tik sprìgt spridikiu į kaktą! Up. Aš jam sprìgt sprička kakton! Trgn. 2. kartojant nusakomas vikrus ėjimas ar bėgimas: Sprìgt sprìgt sprìgt eita kaip jaunas mūso bočius Šts. Sprìgt sprìgt kaip gaidys (apie pjovėją) DūnŽ. 3. strikt: Sėdėjo sėdėjo – tik sprìgt ant kelių! Krž. Gyvatė sprìgt į aukštą pašoko J. Sprìgt – kirmėlė i nušoko nuo kaklo Ad. Tokie menki vabalai, o sprìgt i pašoka Trg. 4. NdŽ kartojant nusakomas šokčiojimas: Sprìgt sprìgt sprigčio[ja] žiogas J. 5. kartojant nusakomas ašarojimas: Ašaros [vaikui] sprìgt sprìgt Mžš. Tėvas smarkiai pabarė, matau – jai akys tik sprìgt sprìgt Slm. 6. pokšt (sprogimui nusakyti): Sprìgt stiklelis sprogo J. 7. kartojant nusakomas sproginėjimas: Sprìgt sprìgt medis sproginė[ja] J. 8. spragtelėjimui įjungiant ką nusakyti: Sprìgt pasukei – ir atasukei dujas Aln. Ranką pridedi – sprìgt ir žiba ta mašinka Gs.